Anželika Vunš vadovauja Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrui – įstaigai, kuri kasdien dirba su jautriausiomis temomis: pagalba šeimoms, vaikų gerovė, krizinių situacijų sprendimas. Būdama atsakinga už komandą, rezultatus ir įstaigos viziją, Anželika nuolat ieško būdų, kaip dirbti efektyviau, greičiau ir žmogiškiau. Būtent todėl ji nusprendė išbandyti tai, apie ką šiomis dienomis kalba visi aplinkiniai – dirbtinį intelektą.

Dirbant srityje, kur sprendžiami žmonių likimai, svarbi kiekviena minutė, kiekvienas sprendimas ir kiekviena emocija, jai rūpėjo ne mados, o labai konkretus klausimas – kaip šiuolaikiniai įrankiai gali palengvinti komandos darbą ir pagerinti paslaugų kokybę tiems, kuriems jos labiausiai reikia, nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai neturi būti tiesiog dar viena teorinė paskaita apie DI.

Centro direktorė kreipėsi į lektorę Indrę Ivinskienę su konkrečiu lūkesčiu: parodyti komandai, kaip šiuos įrankius galima naudoti kasdienėse situacijose ir buvo maloniai nustebinta – lektorė atsakingai išnagrinėjo įstaigos veiklą, ir visa medžiaga buvo pateikta ne teoriškai, o tiksliai pritaikant ją prie centro veiklos realybės. „Tai buvo pirmi mokymai, kur viskas išdėstyta žmonių kalba. Ne DI kalba, ne ‘skaičiukais ir formulėm’, o taip, kad kiekvienas darbuotojas galėtų suprasti ir pritaikyti jau kitą dieną.“ – teigė Anželika Vunč.

Rezultatai? Labai konkretūs. Komanda pradėjo aktyviau ir operatyviau komunikuoti viešojoje erdvėje – DI padeda paruošti pranešimus apie renginius, paslaugas, projektus. Ataskaitų rengimas tapo greitesnis – informacija susisteminama ir vizualizuojama DI pagalba. DI netgi atlieka savotiško psichologo funkciją – kai socialiniai darbuotojai ar atvejų vadybininkai grįžta iš emociškai sunkių situacijų, DI padeda reflektuoti, susivokti ir nepalūžti, rasti sprendimą kaip išeiti iš situacijos. DI taip pat naudojamas įvairių planų, programų sudarymui, tekstų rašymui, o artimiausiu metu planuojama sukurti DI asistentą įstaigos svetainei, kuris padės atsakinėti į dažniausius klientų klausimus.

Didžiausia vertė, pasak Anželikos – suvokimas, kad DI veikia tik tada, kai moki paprašyti. Tinkamai suformuluotas klausimas – tai pusė atsakymo. „Tai buvo didžiausia mūsų komandos transformacija – ne tik atradome įrankį, bet ir supratome, kaip su juo kalbėtis.“

Šiandien Anželika – ne tik vadovė, bet ir technologinė ambasadorė savo komandoje ir artimoje aplinkoje. Būdama 55-erių, ji rodo pavyzdį, kad mokytis ir integruoti technologijas į savo kasdienį gyvenimą niekada nevėlu, tereikia būti žingeidžiam.